- ritinėti
- ritinė́ti vksm. Po pùsryčių káimo jauni̇̀mas ir vaikai̇̃, o kar̃tais ir suáugusieji ei̇̃na į kiẽmą ar į gãtvę, kur patogiojè viẽtoje ritinė́ja margučiùs.
.
.
ritinėti — ritinėti, ėja, ėjo iter. dem. ritinti: 1. tr. Q311, N, K, DŽ raičioti, ridinėti: Pagalvojus apie visa tai, jam ir dabar tebedreba rankos, tarsi iš didžio nuovargio, tarsi būtų akmenis ritinėjęs prieš kalną I.Simon. Ritinėti akmenį J. Uždevė… … Dictionary of the Lithuanian Language
ritinėti — vksm. Ritinėti statinès … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
ridinėti — ridinėti, ėja, ėjo DŽ 1. žr. ritinėti 1: Vaikai ratą ridinėja Grž. Jis pradėjo ridinėti pirštais ant stalo duonos trupinėlį A.Vien. Spaudžiamosios mašinos metalinė lenta ridinėjama ridinėliais vienan ir antran galan rš. 2. iter. dem. ridenti 2: O … Dictionary of the Lithuanian Language
ritinėjimas — sm. (1), ritinėjimos ind. 1. Sut, K → ritinėti 1. | refl.: Ritinėjimos, sukimos I. 2. → ritinėti 7: Balti pyragai su skaniu kastiniu, margučių ritinėjimas, linksmi dainavimai – viso ko buvo Pč … Dictionary of the Lithuanian Language
apritinėti — K iter. dem. apritinti 1; pavartalioti: Karštą [v]andinį pela, apritinė[ja], apritinė[ja], pasmuko teip – greitai ten nudarbuo[ja] tą paršą Kal. ritinėti; apritinėti; atritinėti; įritinėti; išritinėti; nuritinėti; paritinėti; perritinėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
atritinėti — iter. dem. atritinti: 1. K. 2. K Turėjau visą dieną samdyti žmogų, pakol tus akminis mun beatritinėjo Als. ritinėti; apritinėti; atritinėti; įritinėti; išritinėti; nuritinėti; paritin … Dictionary of the Lithuanian Language
išritinėti — LVI792 1. K, Š iter. dem. išritinti 1: Akmenis išritinėk J. Mūsų tėviška žemelė mus penėjo, nuo amžių gyvenome joje, dirvonus plėšėme, akmenis išritinėjome rš. Radę iš vienos nakties, sako, išvartalioti tie akminys, išritinėti Nv. | refl. K:… … Dictionary of the Lithuanian Language
kačyti — ×kãčyti, ija, ijo tr. 1. ritinėti, kočioti margučius: Vaikai susiieškojo tėvo batą ir pradėjo kiaušinius kãčyti Ll. Ejome kačyti margučių Klm. 2. refl. stumdytis, grumtis: Kai pradeda kãčytis, tas tada par duris išleka Šll. kačyti; nukačyti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
kočioti — kočioti, ioja, iojo (brus. кaчaць) tr. 1. M, R250, KBII198 su kočėlais lyginti drabužius: Su kočiolù ir valkauninku, arba kultuve, kočiok drapanas, drabužius, plovinius J. Dar mano marškiniai ir nekočioti Dglš. O kur tu kočiosi, mano mergužėlė?… … Dictionary of the Lithuanian Language
kočėklas — kočė̃klas sm. (2) rintuota lentutė su kotu kočėlui ritinėti, skalbinius lyginant, rintė, rumbė: Jie turėjo rundiną kočėlą, ant kurio užvyniojo audimą, ir kočė̃klą; tai buvo lenta su rintiniais, kurią ant užvyniotojo kočėlo trynė Cp … Dictionary of the Lithuanian Language